- rukštėlė
- rukštėlė̃ sf. (3b) Vdk, rūkštėlė̃ (3b) Lpl, Skdv 1. toks švelnus keiksmas: O rukštėlė̃, kaip nusigandau! Vvr. O rūkštėlė̃, koks unoravas! Grd. Tai rùkštėle, jau čia įdurta su viela! Jrb. Tai rùkštėle, ėmė ir nukrito! Trg. O tu rukštėlẽlė! Erž. 2. scom. nenaudėlis: Palauk tu, rùkštėle, aš tau kailį išpersiu! Pln. Aš tau da įkirsiu, rū̃kštėle tu! Snt. Aš tą rùkštėlę kumet nors nutversu trumpai! Kl. Rukštėlė̃ tas, ir šiandien jis neateis! Skr.
Dictionary of the Lithuanian Language.